Rekomendacijos
Angliavandeniai – tai viena iš pagrindinių maisto medžiagų mityboje. Jie turi sudaryti nuo 40% iki 55% kasdien suvartojamo maisto kiekio.
Rekomenduojama, kad ne mažiau kaip 60% suvartotų angliavandenių būtų natūralios kilmės ir ne daugiau kaip 40% – pramoninės kilmės (perdirbti maisto produktai).
Angliavandenių tipai
Angliavandeniai skirstomi į:
– Monosacharidus (pvz., gliukozė, fruktozė, galaktozė), vadinamus „paprastu cukrumi“,
– Disacharidus (pvz., cukrozė, laktozė), taip pat vadinamus „paprastu cukrumi“,
– Polisacharidus (pvz., krakmolas, glikogenas, celiuliozė), vadinamus „sudėtiniu cukrumi“.
Visi angliavandeniai virškinimo sistemoje paverčiami monosacharidais, kuriuos kūnas įsisavina. Su maistu mes dažniausiai gauname dviejų tipų angliavandenius – sacharozę (arba cukrozę) ir krakmolą.
Angliavandeniai yra esminis makroelementas, tačiau nei paprastas, nei sudėtinis cukrus mūsų organizmui nėra laikomas būtinu (skirtingai nei kai kurie junginiai, esantys lipiduose ir baltymuose).
Skaidulinės medžiagos
Skaidulinės medžiagos (ląsteliena) – tai kompleksiniai (sudėtiniai) angliavandeniai, kurių žmogaus organizmas negali įsisavinti, t.y. jų negali suskaidyti virškinimo sistema.
Tirpios skaidulos palengvina tam tikrų žarnyne esamų atliekų šalinimą. Jų randama citrusiniuose vaisiuose, ankštinėse daržovėse ar avižų sėlenose.
Tuo tarpu netirpios skaidulos pasižymi gebėjimu brinkti ir tai yra puiki jų savybė. Be to, jos paspartina maisto slinkimą žarnynu.
Netirpių skaidulų yra gausu vaisiuose ir daržovėse, taip pat grūduose.
Kokias funcijas atlieka angliavandeniai?
Angliavandeniai suteikia energijos mūsų organizmui.
Nuo 80% iki 90% angliavandenių suteikiamos energijos įsisavinama kaip gliukozė. Gliukozė – tai energijos šaltinis visoms mūsų kūno ląstelėms, o nervinėms ląstelėms ir akies lęšiukams (akims) – tai vienintelis ir pagrindinis maistas.
Kaip matome, angliavandeniai yra labai svarbūs norint gauti energijos atsargų visai dienai. Taigi nedvejodami vartokite juos su kiekvienu valgiu.
